eilingas

eilìngas, -a adj. (1) 1. tvarkingas: Skubinkies iž Babilono, iž neeilingo gyvenimo tavo SPII169. 2. ritmingas: Eilìngas kūlimas su spragilais Ggr.

eilìngai adv.: Kulti išmoko eilìngai Ggr.

3. (neol.) KoG16 lingv. kelintinis: Eilingi vardai (skaitvardžiai) N, [K].